prieštvaninis

prieštvanìnis, -ė adj. (2), prieštvãninis (1) BŽ123 1. psn. buvęs prieš tvaną, minimą Biblijoje; iš labai senų laikų, priešistorinis: Prieštvaniniai stuburiniai gyvūnai rš. Žiūrime į iškastas prieštvaninio mamuto iltis Pt. Šitos salos vis artėjo tartum milžiniški prieštvaniniai žvėrys, ligi pusės įbridę į vandenį ir čia užmigę A.Vencl. 2. prk. pasenęs, atgyvenęs: „Vilkmergės gatvelės“ pavadinimas atrodo jam prieštvaninis rš. Žemę dirbo prieštvaniniais padargais rš. Prieštvanìniai įrengimai DŽ. Prieštvanìnės pažiūros DŽ.